Uudised

Psichologė ir draudikai perspėja: nepersidirbkite prieš atostogas

[Seesam | 2019-11-20]

Jeigu darbas iki atostogų prilygo sekinančiam maratonui, po kurio lyg akis išdegę įpuolėte į atostogas tolimoje, egzotiškoje šalyje, nieko gero nesitikėkite. Priešingai, išvargintas organizmas gali iškrėsti itin nemalonių siurprizų. Ilgalaikio streso, nuovargio, bendros keliautojų savijautos sukeltus sveikatos sutrikimus vis dažniau fiksuoja ir draudikai. Tuo tarpu žinoma psichoterapeutė perspėja: nepersidirbkite prieš atostogas.

Atostogų priešas – ir ilgalaikis stresas

„Jau kuris laikas stebime besikeičiančias su keliaujančių ar užsienyje atostogaujančių žmonių sveikata susijusių įvykių tendencijas. Anksčiau didžiausią įvykių dalį sudarė įvairios traumos dėl nelaimingų atsitikimų, peršalimai, apsinuodijimai Turkijoje bei Egipte ar sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, užlipus ant jūros ežio. Pastaruoju metu padažnėjo rimtesnių įvykių, kurie susiję ne tiek su nelaimingais atsitikimais ir traumomis, kiek su bendra keliautojų sveikata, nuovargiu, ilgalaikiu stresu“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės „Seesam“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

Anot, N. Misėkienės, šią tendenciją atspindi ir draudimo bendrovės fiksuotų su sveikata susijusių įvykių statistika. Visų per 2019 m. sausio–rugsėjo mėn. įvykusių įvykių vidutinė žala, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, padidėjo net 79 proc. Įvykių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo net 40 proc., o jų vidutinė išmoka augo nuo 1,2 tūkst. iki 6,5 tūkst. Eur.

„Seesam“ ekspertai tokią tendenciją sieja su gyvenimo kasdienybe tapusiu žmonių skubėjimu, patiriamu stresu, kai nieko nelaukiant puolama aktyviai atostogauti.

Tolimos kelionės – varginanti mada

„Mūsų šalyje kelionių į užsienio šalis mada atėjo iš to laiko, kai atsidarė geležinė uždanga. Daugeliui mūsų atrodė, kad reikia būtinai kur nors išvažiuoti, be to, į kuo tolesnę šalį. Viena iš bėdų ta, kad tokie žmonės kaupia pinigus brangioms kelionėms, o vėliau išleidžia visus ilgą laiką taupytus pinigus. Tad dažnai jie priversti persidirbti, kad galėtų iškeliauti“, – sako psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad keliaujantys mūsų šalies gyventojai dažniausiai yra darbingo amžiaus asmenys, kurie gyvenime patiria daug įtampų, tačiau iškeliavę į egzotišką šalį jie patiria papildomą stresą. Daugelis tokių žmonių užmiršta kitus gerus būdus praleisti atostogas, pavyzdžiui, savo šalyje vykstančioje stovykloje pasimokyti jogos arba šokti. Tai, viena vertus, būtų daug pigiau, o kita vertus, šitaip ir pailsėtum, ir atitrauktum mintis nuo kasdienybės. Deja, panašus atostogavimo būdas nėra toks populiarus kaip kelionės.

„Kelionių madą palaiko ir socialiniai tinklai. Juk kelionių nuotraukos – dažniausia, kuo žmonės dalijasi socialiniuose tinkluose. Taip jie mano, kad keliaudami turi kuo pasigirti. Kitu atveju – neturi kuo pasigirti, esi „lūzeris“. Nes jei  socialiniuose tinkluose nori pasigirti kitais dalykais, tai reikia dar sugalvoti, mokėti parašyti. Kad pasigirtum kelione, užtenka ką nors pafotografuoti: pasidalini viešai nuotraukomis, ir, žiūrėk, tu jau „vertas žmogus“, – pastebi G. Petronienė.

Keliauti pervargusiam – prastas pasirinkimas

Kaip vieną iš kelionių blogybių psichoterapeutė įvardija stresą, kuris ypač būdingas keliaujant į egzotiškas šalis: mūsų organizmus veikia ilgas skrydis, laiko skirtumas, staiga pasikeitęs klimatas – ypač dėl to kenčia vyresnio amžiaus, labiausiai – turintieji sveikatos problemų.

„Esu girdėjusi daugybę istorijų, kaip tokie žmonės kenčia iškeliavę arba dar ir kenčia sugrįžę po kelionių. Mano klientai dažnai sako: po tokių atostogų reikia dar vienų atostogų. Dėl to pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad iškeliautum nepervargęs – kad nebūtum išsisėmęs užbaiginėdamas krūvą darbų ar į priekį dirbdamas darbus. Praverstų ir geresnis fizinis pasiruošimas, įskaitant ir tinkamą aprangą, kai, tarkime, važiuoji slidinėti“, – aiškina psichoterapeutė.

Atsargiau rinktis keliones arba jų atsisakyti G. Petronienė rekomenduotų ypač jautriems asmenims – tokiems žmonėms užtenka ir penkių dienų įspūdžių svorio, kuris juos išvargina. Ji taip pat nepatartų veržtis į keliones žmonėms su prastesne sveikata, turintiems psichologinių problemų ar kartu keliauti žmonėms, kurių santykiai nėra geri – kelionės panašias problemas tik paaštrina.

Keičiasi ir kelionių draudimo sąlygos

„Pastebime, kad šios tendencijos – kasdienis stresas ir nuovargis, bandymas nuo to pabėgti leidžiantis į tolimas egzotines keliones – gali sukelti dar didesnį stresą organizmui, o tai didina tam tikrų įvykių tikimybę. Atsižvelgdami į pasikeitusius gyventojų įpročius, peržiūrėjome kelionių draudimo taisykles – jų naujoji versija įsigaliojo nuo lapkričio 15 dienos“, – sako draudimo bendrovės „Seesam“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė N. Misėkienė.

Naujosiose kelionių draudimo taisyklėse atsisakyta draudimo išmokos limitų lėtinių ligų paūmėjimo atvejais, nebeliko lėtinių susirgimų sąrašo išvardinimo, paliktas tik bendras lėtinės ligos apibrėžimas. Taip pat prailgintas terminas, kiek gali būti pratęsta kelionės draudimo apsauga, jeigu apdraustojo grįžimas į savo šalį dėl sveikatos būklės būtų pavojingas jo gyvybei.
„Šie draudimo taisyklių pakeitimai suteikia platesnę draudimo apsaugą tais atvejais, kada nelaimė susijusi su bendra sveikata, nuovargiu ar ilgalaikiu stresu. Kadangi stebime, kad šiems atvejams didžiausią įtaką turi bendra klientų sveikatos būklė, prieš kelionę rekomenduojame keliautojams apsilankyti bent jau pas savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą, pasikalbėti apie planuojamą kelionę. Galbūt vienas vizitas pas gydytoją išgelbės nuo didesnių nemalonumų tolimoje šalyje“, – sako N. Misėkienė.


Prieš sudarant finansinių paslaugų sutartį rekomenduojame susipažinti su paslaugų teikimo sąlygomis
www.seesam.lt ir, jei reikia, pasikonsultuoti su Seesam draudimo specialistais.