Užsienyje keliaujantys jauni žmonės susiduria su pavojais

[2016-11-23]

Užsienyje atostogaujančių jaunų žmonių skaičius auga – šiemet vykti pailsėti į svečias šalis žadėjo 39 proc. jaunų žmonių, tai yra 14 procentinių punktų daugiau nei pernai. Tačiau kelionės svetur apkarsta daugeliui jaunimo – kelionių metu jiems nepavyksta išvengti vėluojančio transporto, apsinuodijimų ar vagysčių. Panašių atvejų metu patirtas išlaidas gali kompensuoti draudimas, tačiau net 20 proc. jaunų žmonių atostogauti užsienyje vyksta rizikuodami ir teigia pasitikintys sėkme, o tik 29 proc. pagalvoja apie jiems individualiai pritaikytą draudimo sprendimą.

Šie duomenys paaiškėjo tyrimo, atlikto Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir draudimo bendrovės „Seesam“ užsakymu, metu.

„Populiariausios kryptys tarp atostogaujančių užsienyje išlieka panašios kaip ir pernai: daugiau nei pusė atostogauja Europos sąjungos šalyse (54 proc.), penktadalis renkasi kaimynines šalis, pvz., Lenkiją, Latviją, Baltarusiją, Rusiją (23 proc.). Nežymiai daugėja jaunų žmonių, vykstančių atostogauti už ES ribų (13 proc., pernai – 10 proc.). Tai, kad jauni žmonės vis dažniau keliauja į egzotiškesnes šalis, gerokai nutolusias nuo Lietuvos, įrodo jų mobilumą, naujovių ir dar neatrastų patirčių paiešką. Vis dėlto, tai reiškia ir didesnius šansus atsidurti neplanuotose situacijose“, – rezultatus komentuoja LiJOT prezidentas M. Zakarka.

Tai patvirtina ir tyrimo rezultatai – 80 proc. respondentų teigė, kad kelionėse jiems nepavyko išvengti nemalonumų. Net 22 proc. jaunų asmenų teigė patyrę transporto problemų (vėluojantis, neatvykstantis, atšaukiamas transportas), o 18 proc. – apsinuodijimo vandeniu ar maistu atvejų. Po maždaug 7-12 proc. respondentų nurodė kelionėse susidūrę su gamtos pavojais, susižalojimo, vagysčių ar sukčiavimo grėsmėmis.

Galvodami apie savo sveikatą ir saugumą užsienyje 16-29 m. amžiaus žmonės dažniausiai renkasi nemokamą Europos sveikatos draudimo kortelę – taip nurodė 34 proc. respondentų. 29 proc. apklausos dalyvių pasirūpina papildomu individualiu kelionės draudimu, o 17 proc. pasikliauja turimos banko mokėjimo kortelės suteikiamu standartizuotu kelionės draudimu. Net penktadalis jaunų žmonių prisipažįsta kelionėse bandantys apsieiti be jokios finansinio saugumo priemonės.

„Apklausa rodo, kad didelė dalis jaunų žmonių vienaip ar kitaip rūpinasi savo finansiniu saugumu kelionių metu, tačiau kas penktas vykdamas į užsienį rizikuoja patirti didelių neplanuotų išlaidų. Pavyzdžiui, nutikus nelaimei kelionė taksi iki ligoninės neapsidraudusiems kai kuriose šalyse gali kainuoti daugiau nei pigių skrydžių lėktuvo bilietai iki tos šalies“, – pastebi M. Zakarka.

 

Europos sveikatos draudimo kortelė ir banko kortelių draudimas – ką būtina žinoti?

Draudimo bendrovės „Seesam“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė pastebi, kad pagrindinis Europos sveikatos draudimo kortelės ar turimos banko kortelės su kelionės draudimu privalumas – be papildomo mokesčio ir rūpesčio suteikiama draudimo apsauga kelionės metu. Tačiau keliautojams, pasikliaujantiems šiais sprendimais, prieš kelionę vis dėlto reikėtų pasitikrinti, ar šalyje, į kurią vykstama, draudimas galios ir kokie papildomi ribojimai gali būti taikomi, ar šie sprendimai atitinka jų individualius kelionės poreikius.

Atkreipiamas dėmesys, kad ligonių kasų kortelės turėtojams būtinosios medicininės pagalbos išlaidos kompensuojamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis tik Europos Sąjungos šalyse, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Islandijoje ir Norvegijoje. Be to, šiuo atveju apmokama tik būtinoji medicinos pagalba, suteikiama tik valstybinėse gydymo įstaigose, o tai apriboja privačių, dažnai esančių arčiau turistų lankomų vietų, gydymo įstaigų pasirinkimą. Ligonių kasų paslauga neapima paciento priemokų, neatlygina transportavimo išlaidų, pavyzdžiui, taksi ar viešojo transporto išlaidų nuvykimui iki gydymo vietos. Pastebima, kad kai kuriose Europos šalyse iš pradžių pacientui reikia pačiam sumokėti už būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, tik grįžus kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos, o tai įpareigoja turėti atitinkamą pinigų sumą.

Kelionėse besinaudojantiems banko kortelės draudimu rekomenduojama pasidomėti, ar kortelės draudimo teritorija sutampa su kelionės tikslu, ar kelionės trukmė neviršija nustatyto kortelės draudimo galiojimo limito, ar draudimas dengia riziką, patiriamą aktyvaus laisvalaikio metu, transporto vėlavimo ar neatvykimo atvejais ir pan. Be to, pastebima, jog pastaruoju metu vis dažniau taikomas apribojimas, kai kelionės draudimas galioja tik kelionę apmokėjus atitinkama banko kortele.

„Nors didžiausias įvardintas pavojus yra vėluojančio, neatvykstančio transporto problemos, tačiau Europos sveikatos draudimo kortelė su įvairiomis išimtimis kompensuoja tik patirtas medicinines išlaidas, o banko kortelės draudimas gali turėti įvairių ribojimų ir papildomų sąlygų. Todėl prieš kelionę svarbu įvertinti planuojamą maršrutą, veiklą ir galimas rizikas“, – teigia N. Misėkienė.
 

Susipažinkite su svarbiausia medžiaga

 

Apie tyrimą

Tyrimo duomenys surinkti internetinės apklausos metodu, 2016 metų rugsėjo mėn. Jame dalyvavo 346 respondentai, didžioji dalis apklaustųjų – 16-29 m. amžiaus (86 proc.), didmiesčių gyventojai (55 proc.), turintys arba siekiantys aukštojo išsilavinimo (55 proc.), dirbantys arba šiuo metu besimokantys (92 proc.).