Hygge laimės formulė paprasta: kaip jos išmokti lietuviams

[Lrytas.lt ir Seesam | 2017-09-19]

Pasaulis pametė galvą dėl „hygge“. Pastaruoju metu „hygge“ turbūt yra labiausiai linksniuojamas daniškas žodis. Populiariausių pasaulyje žodžių dešimtuke, pagal žodyną „Collins Dictionary“, 2016 metais užėmė antrąją vietą. Jį taria net ir nemokantys danų kalbos. Patarimų, kaip susikurti „hygge“ nuotaiką, apstu įvairių šalių žiniasklaidoje. Apie šį reiškinį galima išgirsti diskutuojant visur: ir biuruose per kavos pertraukėles, ir kavinėse, ir namuose.

Sunkiai išverčiama sąvoka

Kas yra „hygge“, vienu žodžiu apibūdinti sudėtinga, o ir išversti patį žodį yra sunku.

Sąvoka „hygge“ kildinama iš norvegiško žodžio, reiškiančio „gera savijauta“. Tačiau šį žodį perėmę ir ypač pamėgę danai suteikė jam platesnę prasmę.

Meikas Wikingas, Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, apie „hygge“ parašė knygą „Mažoji laimės knyga hygge“, kuri daugeliui žmonių tapo savotišku gyvenimo gerovės vadovėliu. Knygoje dalijami patarimai, ką daryti, kad jaustumėmės taip pat gerai, kaip ir danai. Juk būtent Danijos gyventojai, kaip parodė įvairūs tyrimai, laikomi laimingiausiais pasaulyje žmonėmis.

M.Wikingas mano, kad danų laimę lemią hygge – tai, ką galima sieti su saugumo pojūčiu, pasitikėjimu tais, su kuriais esate, ir gebėjimu jaustis jaukiai bei saugiai ten, kur esate.

Psichologė ir tinklaraščio „Namų terapija“ autorė Irma Skruibienė „hygge“ sieja su viso pasaulio žmonėms būdingu poreikiu jausti šilumą, ramybę ir saugumą.

„Kai kviečiu žmones kurti savus namus, raginu juos kurti tokius, kurie apima emocijas, žadina pojūčius ir seka gyvenimo istoriją. Visa tai padeda rasti ir „hygge“ patyrimas. Per danų „hygge“ galime pamatyti, tarsi pačiupinėti, kaip turėtų atrodyti savų namų, savos, atliepiančios ir kalbančios, erdvės kūrimas“, – patarimus dalijo I.Skruibienė.

Įvardijo universalų jausmą

Dabar žmonės gyvena informacijos pertekliaus laikais. Jie yra labai užiėmę ir nuolat skubantys, todėl patiria daug streso, neskiria pakankamai laiko savo artimiesiems, draugams, dėl to patys jaučiasi vieniši, ne visada gali ir ne visada moka stabtelėti bei pasimėgauti akimirka.

Tad nieko nuostabaus, kad visame pasaulyje populiarėja judėjimai, skatinantys neskubėti, sustoti, išmokti pasimėgauti buvimu čia ir dabar, ragauti maistą pajaučiant skonį, skirti laiko vieni kitiems, kurti jaukią ir saugią aplinką.

Bet kodėl būtent danai šiems universaliems poreikiams skiria daugiausiai dėmesio ir net įvardino tai atskiru žodžiu – „hygge“?

Architektė ir interjero dizainerė Gitana Valavičiūtė, kuri gilinasi ir į interjero psichologiją, mano, kad šis reiškinys Danijoje atsirado ginantis nuo gana atšiauraus šalies klimato.

„Jų nuopelnas yra tai, kad jie tiesiog davė pavadinimą jausmui, kurį mes visi patiriame, tik jo neįvardiname. Tai – aukštos kultūros ženklas, tad nieko nuostabaus, kad jis tapo toks patrauklus daugelyje pasaulio šalių“, – svarstė architektė, kuri „hygge“ linkusi apibrėžti kaip jaukumą, susietą su bendryste.

Svarbu nekopijuoti aklai

Gal neatsitiktinai „hygge“, padedanti rasti atsakymus, kaip užtikrinti universalų jaukumo ir saugumo pojūtį, taip sparčiai plinta po pasaulį, o dabar jau pasiekė ir Lietuvą. Tiesa, čia žengia tik pirmuosius žingsnius.

Nors apie „hygge“ jau kurį laiką vis pasirodo straipsnių lietuviškoje žiniasklaidoje, daugelis žmonių apie tai dar nėra girdėję.

Tad ar verta, mums, lietuviams, domėtis „hygge“ ir kurti šią sąvoką atitinkančią atmosferą? Ar „hygge“ gali padėti mums pasijusti tokiems pat laimingiems, kokie yra danai?

Abi pašnekovės, kurios skaito paskaitas apie interjero psichologiją, mano, kad taip, tačiau siūlo aklai nekopijuoti danų, o atrasti savąją „hygge“.

„Jeigu bandysime perimti danišką „hygge“ ir nė nesusimąstydami, kodėl taip darome, perkelti ją į Lietuvą, nebus gerai. Svarbiausia yra ne atskiros detalės, bet tai, ar įžvelgiame jų prasmę mūsų kultūroje, kultūrinėje atmintyje ir asmeninėje istorijoje.

Susiejus tuos komponentus su savo simbolika ir šaknimis, „hygge“ galbūt atras savo formą ir čia, Lietuvoje. Bet jei bandysime tiesiog perimti kai ką svetimo, manau, kad „hygge“ čia neįsitvirtins“, – mano I.Skruibienė.

Psichologės nuomone, žodžiui „hygge“ danai suteikia kur kas gilesnę prasmę nei tam tikros būsenos įvardijimas. Kiekvienas komponentas, padedantis sukurti „hygge“ nuotaiką, turi savo istoriją.

„Danai ne šiaip sau mėgsta bandeles su kremo įdaru. Tai – bandelės, kurios kepamos jau daugybę metų. Su jomis susijusios tam tikros tradicijos“, – pažymėjo psichologė.

Jai pritarė ir G.Valavičiūtė, patarusi „hygge“ nuotaiką kurti pirmiausia pasitelkus tai, kas artima mums, ieškant autentiškų daiktų ar reiškinių, kurie mums yra prasmingi. Tik tada pajusime tikrąją „hygge“ galią.

„Nors „hygge“ yra danų  nacionalinis reiškinys, patirti ją tikrai galima ir Lietuvoje. Daugelis lietuvių kalba apie tai, kad jie dažnai mėgavosi žvakėmis, pledų šiluma, karštais gėrimais, tačiau nežinojo, kad tai yra „hygge“. Aš ir ne vienas mano pažįstamas, sužinoję apie „hygge“ apsidžiaugėme, kad egzistuoja ištisa tokia kultūra, gyvenimo būdas. Iš to gavome labai gerą pamoką, kuria su mumis pasidalino tauta, gyvenanti dar atšiauresnėmis klimato sąlygomis nei mes“, – pastebėjo architektė.

Geroji naujiena lietuviams

Ieškant „hygge“ Lietuvoje, G.Valavičiūtė atkreipė dėmesį ir į mūsų orus.

Jau minėtasis M.Wikingas rašė, kad „hygge“ nebūtinai siejasi su gerais orais. Gerai jaustis galima ir lyjant lietui.

„Mes, lietuviai, mėgstame aimanuoti, kad lyja. Bet geroji naujiena turėtų būti tai, kad tuomet galima susikurti „hygge“. Kai už lango lyja lietus, žvakės atrodo fantastiškai, o šilti, vilnoniai pledukai įgauna prasmę“, – pažymėjo architektė.

I.Skruibienė antrino: „Esant blogiems orams kaip tik geriausiai ir galima pajusti kontrastą tarp to, kas vyksta už lango, ir jaukumo namuose, viduje, kai ten yra šalta, o čia, viduje – šilta, saugu ir gera“.

Jauki „hygge“ aplinka tuo pačiu gelbsti nuo streso – neatsiejamo šių dienų žmogaus gyvenimo palydovo.

Svarbiau ne atrodyti, bet būti

Architektė G.Valavičiūtė mano, kad kol kas Lietuvoje vis dar svarbiau yra atrodyti, o ne būti. Mus per daug veikia glamūras, blizgesys, noras pasirodyti ir per mažai kreipiame dėmesį į pojūčius.

„Ar „hygge“ prigis Lietuvoje, priklausys ir nuo to, kaip keisis mūsų vertybės. Juk „hygge“ įprasmina tam tikrą gyvenimo būdą ir vertybes“, – įsitikinusi architektė.

I.Skruibienės teigė pastebėjusi, kad vis daugiau lietuvių pradeda suprasti, jog namų jaukumas ir saugumo jausmas pirmiausia siejasi ne su gražiu interjeru, bet su pojūčiais, santykiais.

Namai visų pirma yra erdvė, kurioje leidžiame laiką kartu. Todėl svarbiausia kuriant namus to nepamiršti, įsiklausyti į savo vidinius pojūčius, ne tik svarstyti apie spalvų dermę ir tendencijas.

„Svarbiausia namuose jausti emocinį komfortą, kad čia nebūtų įtampos, tuštumo, nesaugumo jausmo ir erzelio dėl to, kad aplinka kažkokia ne tokia, kokios norisi. Namai turi būti vieta, kurioje galėtume atsigauti, pailsėti, o ne eikvotume energiją“, – mano psichologė.

G.Valavičiūtė mano, kad tai, ar „hygge“ filosofijai lemta įsitvirtinti ir pritapti Lietuvoje, iš dalies priklauso nuo to, ar už šios idėjos užsikabins architektai ir interjero dizaineriai.

I.Skruibienės nuomone, „hygge“ gali išlikti perleista per mūsų kultūrinę patirtį, o ne dirbtinai perkelta. Kitu atveju tai praeis kaip trumpalaikė mada.

Iliustracijoje panaudota nuotrauka: Rasmus Flindt Pedersen, 2016 iš „Copenhagen media center“.